norėti

norė́ti, nóri (nória), -ė́jo intr. 1. SD24, R jausti norą, geisti: Kūdikis nór valgyti K. Karvė bliauna, gal ėsti nória? Sb. Aš miego nóriu K. Alaus benorį̃s Srd. Nei aš noriu tavo turtų, nei tavęs Nmn. Oi, berneli dobilėli, kodėl neatjoji: ar neturi bėro žirgo, ar manęs nenori? (d.) Kp. Oi, tu negerki šito vynelio, bo aš nenóriu seno našlelio (d.) Klvr. Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį iš kapų milžinų Mair. Nori – įtaisysiu, kad vėjas sviestą muštų P.Cvir. Katė šlaistos – nora paglostoma Kv. Svečias neita numie – nora pavaišinamas Kv. Karvė buliaus nóri KI265. Kap nóri sau, tep tegyvena Grv. Ar nenorėjota man dar ko liepti? Vd. Jegu negerai padarei, ir eik sau kur nóri Vlk. Jūs man nieko nepadarysit, skųskit kur nóriat Mžš. Tenenórie vaikai tei gerai gyvent [p]Nmk. Jau nebenorė́č tiek pergyvent Antz. Rods, norėtų, kad galėtų B. Kad norėtų, tai galėtų Ds. Taikosi kavalierius, bet ji nelabai noriñt Gs. Nenori dešimtą [klasę] baigt, motka nori, kad ana pabaigtų dešims Pb. Dabar Mažvydo raštai prieinami kiekvienam norinčiam TŽI434. Sako, visus nórinčiuosius leis važiuot Krs. Vaikščiojau lig nebnorėdamas J.Jabl. Reikėjo vaikščioti lig nebenorint J.Jabl. Čia žmonių dirbama ir norima dirbti J.Jabl. Ko atjojai, bernužėli, tu nenorimasis?! JV382. Varnas – nenorimas, žalingas įnamys J.Jabl. Senele, be nenori paskaitoma? J.Jabl. Iš to žodžio visiems ir nenórint juokas kilo Jrk52. Mum vaitoti, mum dejuoti ir nenoriant reikia (d.) Ds. Nenorė́damas, atspiromis eina J. Numūse visi linksmi, tik gyvenk ir norė́k KlvrŽ. Kava užbaltinta pastijolka: gerk ir norėk Tv. Tokie smãgaus [i](smagūs, patogūs) batukai: nešiok ir norė́k Sb. Lyja lietus kaip norėdamas (labai), nu jau blogai bus šįmet su javais Žml. Privargau kiek tik nori (labai) Str. Ir aš norėsiuogu (jeigu norėsiu), galiu juo būt teipajag DP44. Nóriegu (jeigu nori), patirodysiu (tau parodysiu), jog tasai veikalas yr dvasios šventosios brš. Noritėgu, tad išleisiu karalių žydų: katro norite jumus išleidžiamo? DP168. Togdėl vis (tai), ką norėtumbite, idant darytų jums žmonės, darykite jiemus ir jūsjen teipag Ch¹Mt7,12. Plaukydamas priplauks norėtop kraštop savo MP80. Nesa kas gal būt didesnio, kas laimesnio ir labai norėtino ant anų gerybių amžinųjų DP10. ^ Juo turia, juo nória Rmč. Ko kas nori, tą tas randa Lp. Akys nori, širdis nepriima PPr87. Kas nori mušt, randa ir lazdą Lp. Gyvenam ne kaip norim, bet kaip galim PPr60. Ko norėjo, to ir gavo Jž, Škn, Vg. Daug norėsi – mažai turėsi PPr108. Norįs kanduolą suvalgyti turi kietą nuolupą perkrimsti J.Jabl. Visos dienos nórinčios, tik ne visos turinčios Bsg. Čia norimas reikamą pritiko Grg. Ko pats nenori, to kitam nedaryk VP24. Ko sau nenori, ir kitam nelinkėk J.Jabl. Svetimo nenorėk, savo neapleisk LTR(Užp). Ejau nenorėdamas, parejau šokinėdamas KrvP(Trg). Nenoriančią vedęs nepasidžiaugsi VP33.

nenorimaĩ adv.: Onutę neva rengė [ištekėti], bet taip nenorimaĩ, kad negali Gs. | refl.: Atejo tas laikas, ir nórias valgyti Vkš. Kad karšta, tai nórias gertiej Imb. Nesinória rytmetį to valgio, paskiau nórias Erž. Ko nėr, to nóris Dglš. Gyvent gi nóris Aps. Dabar ir senam nesnóri mirt Ign. Iš džiaugsmo noris ir verkti, ir juoktis, ir šokti J.Bil. Kažin kodėl šiandie teip miego nóriasi Pc. Nesinóri man ton kumpanijon eit Dbk. Buvo dar pusė penktos, keltis ankstoka, bet ir miego nebesinorėjo A.Vien. Taip liūdna buvo, kad net gyventi nesinorėjo rš. Darmai daryt nesnóris Aps. Ans nóris pavožojamas, t. y. noria, kad jį pavožotų J. Norisi žmogus išklausomas maldoje BPII101. Kad norėtųs, tai imtųs ir padarytųs Sb. ║ mėgti ką tinkamą: Miežis nora baisiai minkštos žemės Grg. Batviniai menkiau nora taukų Lk. Be patręšimo nei koks javas nenória augt Sb. Vilnos nenoria tvilkomos (virinamos) Šts.

2. turėti tikslą, ketinti, būti pasirengusiam, numačiusiam ką daryti: Nori sūnaus leisti mokslan Rod. Ko norėjai sakyt? Lp. Nuo jo paties patyręs, kad jis nórįs su smaku kariauti Sch166. Norėjau eit, ė paskui susiturėjau OG364. Laipink kiaulykštį į aruodą, jei nori, kad būtų riebus J. Žodis užgintas nenorint išspruko man iš burnos J. Iškeptą meduolį atšaldyti ir pjaustyti norimo didumo gabalėliais rš. Norėjo Christaus patepti, jamui garbę duoti Mž245. Senis jau noriąs parsikelt į miestą Erž. Kas ją nórįs laimėt per pačią, turįs raitas an kalno užjotie Jrk37. ║ stengtis, pageidauti ką gauti, ko susilaukti: Žmonės daug kas nóri [paršiukų], kap matai išims (išpirks) Plm. Būk jos tėvs iš jo savo svodbai žyčijęs miežių, o ne mažumą ką, trijų ketvirčių norė́jo K.Donel. Jug (juk) dienų norės (norės, kad dienas eitume) J.Jabl(Žem). Viso pasaulio moterys nori taikos ir nenori karo sp. Ko jie iš tavęs nori? J.Jabl. Čia daug nė nenorėk: šitas žmogelis pats mažo turto J.Jabl. Ta skrynė turia jau šimtą metų – benorėk kvietkų (nebereikia norėti, kad skrynios išgražinimai, gėlės dar būtų išlikusios) Plng. ^ Iš jaučio pieno nenorėk Tlž. Nenorėk aždegt ežero LTR(Dkk). Norėk, kad šuo bulves knistų! LTR(Šmk). Baltą plauką visi šėnavo[ja], ale niekas jo nenoria LTR(Vdk). Pigiai norėsi – brangiai mokėsi LTR(Jnš). 3. taisytis, pradėti (ką daryti): Nóri lyti Pc. Man akis nori skaudėt, kai vis pri ugnei buvau BSMtII63. Jau prablindo naginių kulnys, noria kiurti Šts. O, jau blusų nória atsirast Skr. Seni marškiniai, nóra trūkinėti Krš.

◊ dir̃žo norė́ti už blogą elgesį būti vertam mušimo (apie vaiką): Jonelis dir̃žo nóri Mrc.

nóri nenóri; nórint nenórint; nórįs nenórįs neatsižvelgiant į norą, norom nenorom: Nori nenori, o kas reikia, išpildyk Dkš. Nori nenori, o reikia siaubingoje šiaurėje baisiausiuose šalčiuose be namo, be pastogės žiemoti K.Bor. Nórint nenórint reikia eiti dvaran BM26. Nóriant nenóriant nuejo jis ant to kalno BM83. Tatai ir priesakiai jo nórį nenórį ižpažįsta DP365.

\ norėti; atnorėti; įnorėti; išnorėti; panorėti; pernorėti; pranorėti; prinorėti; sunorėti; užnorėti